Sveiki, aš – Austėja. Niekada nebuvau sentimentali. Daiktai man nebuvo itin svarbūs. Pamestos pirštinės, raktai ar net nuotraukų albumai nekėlė jokio ilgesio. Esu sudaužiusi ne vieną indą, sulaužiusi įvairių niekučių  ir viską ramia širdimi išmesdavau. Atrodė, kad tik pinigai nusako  daiktų vertę. Manau, būčiau sunerimusi dėl prarasto dviračio, kompiuterio ar telefono, o dėl kitų materialių dalykų net nesukdavau sau galvos.
Viskas pasikeitė, kai gimė dukrytė. Mažyčiai jos drabužėliai tapo tarsi laiko kapsulėmis, primenančiomis brangias akimirkas. Aprengta raudonu kombinezoniuku, ji pirmą kartą mums nusišypsojo. Ropoti pradėjo su ramunėmis išmargintomis kelnėmis, o vaikščioti – aprengta geltonai – kaip saulytė. Atrodo juokinga, bet kai žiūriu į tuos drabužėlius, matau ne tik audinį. Prieš akis iškyla visi pirmieji kartai, trapus gyvenimo patirčių stebuklas. Kiekvienas rūbelis saugo pirmą šypseną, pirmą apkabinimą, pirmą žingsnį. Kaskart žvelgiu į juos su virpančia širdimi. 
Kūdikiai greit auga, jų drabužėlius keičia kiti – didesni. O ankstesnieji būna išdovanojami, pasimeta persikraustymų metu, arba iki papilkėjimo tūno spintose. Net ir tie keli, menantys brangiausias akimirkas… Nenoriu, kad taip būtų. Trokštu išsaugoti kūdikystės prisiminimų šilumą. 
Paklausiau savo mamos apie mano pirmuosius apdarus. Ji taip smagiai pasakojo, kad gimdymo namuose buvau papuošta baltu šliaužtinuku su vyšnytėmis. Žinoma, kad dabar jo nebėra. Niekam ir į galvą neatėjo mintis išsaugoti nė skiautelės to audinio. O juk jis slėpė tiek skaidrių prisiminimų, mielų sentimentų. Jis yra mano pirmosios dienos pasaulyje dalis. Dabar jaučiu liūdesį. Keista, kad šis jausmas gali būti kuriantysis. Būtent iš jo ir gimė ,,Apkabink“.
Mintis paprasta: kodėl iš kūdikio pirmųjų drabužėlių nepadarius ko nors ilgaamžiškesnio? Iš jų pasiūti meškiukai ar kiškučiai tampa ne tik žaislais, bet ir prisiminimų saugotojais. Pridėjus vardą, gimimo datą ar QR kodą, jie gali tapti ir virtualiu albumu, talpinančiu nuotraukas, vaizdo įrašus bei aprašymus. Šis mažas stebuklėlis gali ilgai išlikti su jumis arba tapti ypatinga dovana jūsų jau suaugusiam sūnui arba dukrai.
Sentimentai – tai meilė, kurią norisi išsaugoti ir ja dalintis. Gal ir Jūs panorėsite įamžinti džiugesio kupinas akimirkas su savo vaikučiu? Labai to linkiu ir siūlau Jums galimybę sukurti prisiminimus, kuriuos būtų galima apkabinti.